kepti

kepti
1 kèpti, kẽpa, kẽpė 1. tr. SD247, R, K gaminti valgį ką sausai ar su riebalais karštai kaitinant: Visur kepė pyragus, tortus, svilino žąsis P.Cvir. Šiandien duonelę kepėm – pečius karštas A.Vencl. Pasipjovė vištą kèpti J.Jabl. Duoną kèpk J. Šiandie kepsiu duoną Ėr. Duoną sodinsim pečiun kept Dv. Ateini ir vėl skubinies lyg kiaušinį kèpdamas Vlkv. Tuo jam dvi dešri keptì pasteliavęs duodu K.Donel. Kaip įmaišysi, taip kepsi RD213. Ko vartais kaip kepamas? Pš. Ir raudonuos kaip vėžys kepamas Pln. Vargu kept duoną, kur miltų nebus DP125. Kepamoji pūdynė (orkaitė) Šts. Pečius kèptinas, o nėra ližės Šts. ^ Keptas karvelis neatlėks pats į burną B. Iš miego duonelės nekepsi Kv.
kepamaĩ adv.: Miltų turiu nekepamaĩ, už kartą į duoną nesukepsi Varn.
2. intr. K esant labai dideliam karščiui sausai ar su riebalais kaisti: Vištos jau kẽpa KI256. Kẽpusi mėsa KI256. Pažiūrėk, ar duoną gerai kẽpa Als. Ir padavė jam dalį žuvies kepusios ir korį medaus NTLuk24,42. ^ Skubinantis nèkepa, užmirštant sudega Kin. | refl.: Gal manai, kad pas mus pati duona ateina pečiun keptis Mrc. 3. prk. menk. ką nors naujai gaminti, skirti naujoms pareigoms: Jis (L.Skabeika) buvo tartum ignoruojamas, primirštas, besiskubinant kepti naujus „genijus“ A.Vencl. 4. intr. labai kaisti, šilti (saulėje): Augalai kepė saulės atkaitoje rš. Nekepk saulėj, eik į paunksnį Ėr. Jis pavėsiauja, o ma[n] reik kept ant saulės (saulei kaitinant ką veikti, dirbti) Gs. 5. intr. prk. R, N labai šalti. 6. tr. prk. barti, bausti: Tėvas vaikus kepa per visas rytas Vlk. 7. intr. prk. sakyti į akis: Kad kẽpė, tai kẽpė visokiais žodžiais ir da prie visais žmonėm Ds. Kad ji tep darys, tai aš jai kap kepiaũ, tep ir kèpsiu Gs. 8. tr. prk. mušti, smogti: Būčiau kẽpęs galvą į sieną (susidaužęs) Al. 9. tr. prk. dilginti: Kẽpa ranką dilgėlė Lz. | Raudonosios tos muraškos kap inkanda, labai kẽpa Lz.
◊ duonẽlę kèpti Šts žaisti tokį vaikų žaidimą (vienas atsigula aukštielninkas ant žemės rankas ištiesęs viršum galvos, kitas atsistoja ant jo delnų ir rankomis įsikimba į gulinčiojo pakeltas kojas, tada gulintysis rankomis ir kojomis nusviedžia jį tolyn).
į akìs kèpti Gs tiesiog sakyti.
kė̃pį kèpti J atkeršyti, padaryti ką nors bloga.
vė́žį (vė́žius) kèpti raudonuoti iš gėdos: Neisiu aš už tave vėžio kepti Šts. Tik aš vienas vis kepiau vėžius ir per ašaras šypsojaus A.Vien.
zuĩkis pyragùs kẽpa Krkl keliasi rūkas.
\ kepti; apkepti; atkepti; dakepti; įkepti; iškepti; nukepti; pakepti; perkepti; prakepti; prikepti; sukepti; užkepti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • kepti — kèpti vksm. Dúoną kèpdavo kiekvienuosè namuosè …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • kepti — 2 kèpti, kem̃pa, kẽpo intr. 1. lipti, kibti prie ko: Dabar sniegas labai kempa prie kadokų (klumpių) Lš. 2. džiūti, sausėti: Karštoj saulėj kem̃pa lūpos Š. | Iš gailesčio širdis kempa J. kepti; apkepti; atkepti; prikepti; su …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kėpti — 1 kė̃pti, sta, o NdŽ žr. keipti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kėpti — 2 kė̃pti, ia, ė tr. grobti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • keptinis — kepti̇̀nis, kepti̇̀nė bdv. Kepti̇̀niai kiauši̇̀niai …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • keptinė — kepti̇̀nis, kepti̇̀nė bdv. Kepti̇̀niai kiauši̇̀niai …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • keptiena — sf. (1) kepsnys: [Avinėlis] paduotas jau kaipo keptiena Sab …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • keptinė — keptìnė sf. (2) 1. kepta mėsa, kepsnys: Noris šmotelį briedžio keptinės paragauk rš. To pradėjos ėdė keptines iš šviežios paukštienos Tat. Buvo padėti pyragai, sūriai, sviestas ir visokios keptinės rš. 2. prk. namie daryta degtinė: Vaikis,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • keptinis — 1 keptìnis sm. (2) 1. pagalys, kuriuo apkasinėjamos lauke kepamos bulvės: Eik, iškirsk gerą keptìnį Viln. 2. ppr. pl. krosnyje kepti obuoliai: Aš kap pavalgiau keptinių, tai tik neapsirgau Nč. 3. kepto salyklo alus: Reikia aludariu Naniškį… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pečius — ×pẽčius (brus. пeч) sm. (2) 1. R, K krosnis patalpai šildyti, maistui virti, kepti, duonkepis: Pečius duonos SD246. Pas mus būdavo molio muštas pẽčius Šln. Koklinis pẽčius NdŽ. Pečelius geležinis SD51. Pẽčiuj duoną kepam ir valgyt verdam Dv.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”